Vanhoutte lanksvaistė (Spiraea x vanhouttei) yra vidutinio iki didelio dydžio krūmas su stačiu ar išsiskleidusiu augimu ir daugybe plonų šakelių, suteikiančių augalui lengvą ir elegantišką išvaizdą. Paprastai užauga apie 1,5–2 metrus aukščio ir 0,9–1,2 metro pločio.

Gegužę krūmas pasidengia daugybe mažų baltų žiedų, susitelkusių į apvalias kekes palei jaunas šakeles. Žiedai turi lengvą kvapą ir sukuria ryškų, šviesų įspūdį sode. Po žydėjimo susiformuoja mažos, sausos sėklų dėžutės, kurios lieka kekėse.

Lapai yra maži, skiautėti, žali su dantytais kraštais. Rudenį lapai įgauna auksinius ar oranžinius atspalvius, suteikdami krūmui dekoratyvinę vertę viso sezono metu.

Augalas geriausiai auga saulėje ar pusiau pavėsyje, gerai drenuotoje dirvoje. Jis visiškai atsparus šalčiui ir gerai toleruoja genėjimą, todėl tinka kaip pavienis krūmas, grupėse ar karpoma gyvatvorė. Sodinant rekomenduojama laistyti ir, jei reikia, pagerinti dirvą, kad būtų užtikrintas geras prigijimas.

Žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata) yra lėtai augantis krūmas arba mažas medis, turintis platų, apvalų ir dažnai daugiašakį augimo būdą. Paprastai užauga 2–3 metrų aukščio ir maždaug tokio pat pločio.

Kovo ir balandžio mėnesiais augalas pasidengia daugybe baltų, silpnai kvepiančių, žvaigždės formos žiedų, kurie pasirodo dar prieš išsiskleidžiant lapams. Po žydėjimo išsivysto dideli, matiniai žali lapai, suteikiantys gaivų įspūdį vasarą.

Rudenį lapai įgauna šviesiai geltoną spalvą prieš nukrisdami. Augalas geriausiai auga apsaugotoje vietoje, gilioje, humusingoje, bet gerai drenuotoje dirvoje. Toleruoja tiek saulę, tiek pusiau pavėsį, tačiau neturėtų būti veikiamas stipraus vėjo.

Žvaigždinė magnolija dažnai naudojama kaip soliterinis augalas arba kaip dekoratyvinių krūmų sodinimo dalis, kur ji suteikia ankstyvą žydėjimą ir harmoningą išvaizdą viso augimo sezono metu.

Sniego gniūžtė, botaniškai žinoma kaip Viburnum opulus 'Roseum', yra platus ir standžiai šakotas krūmas su lankuotomis šakomis. Paprastai užauga 2–3 metrų aukščio ir maždaug tokio pat pločio, suteikdamas sodui būdingą apvalią formą.

Krūmas ypač žinomas dėl savo didelių, apvalių žiedynų, sudarytų iš baltų, sterilių žiedų. Žydėjimo laikotarpis tęsiasi nuo gegužės iki birželio ir sukuria įspūdingą, beveik sniego gniūžtę primenančią išvaizdą, iš kurios kilo augalo pavadinimas.

Sniego gniūžtė geriausiai auga įprastoje sodo dirvoje ir puikiai jaučiasi tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje. Ji visiškai atspari šalčiui ir reikalauja mažai priežiūros, todėl tinka tiek privačiuose soduose, tiek didesniuose kraštovaizdžiuose.

Po žydėjimo augalas subrandina raudonus vaisius, o lapai rudenį įgauna bronzinį atspalvį. Jis gali būti naudojamas kaip soliterinis augalas, grupėse arba kaip krūmų sodinimo dalis, suteikianti struktūros ir sezoniškumo įvairovės.

Pilkinis sidabrakrūmis (Cotoneaster franchetti) yra didesnis, tankiai šakotas krūmas su lanku išlenktomis šakomis, suteikiančiomis sodui natūralią ir lengvą išvaizdą. Laikui bėgant, jei turi pakankamai vietos laisvai augti, jis įgauna apverstos piramidės formą.

Lapai ovalūs, 4–5 cm ilgio, su būdingu pilkai veltiniu aptrauktu apatine puse, suteikiančia augalui sidabriškai žalią blizgesį. Rudenį lapai nusidažo gražiomis spalvomis, o apsaugotose vietose daugelis jų išlieka per žiemą.

Birželį krūmas pasidengia daugybe mažų rožinių žiedų, pritraukiančių bites ir kitus apdulkintojus. Vėliau sezono metu susiformuoja mažos tamsiai raudonos uogos, kurios išlieka iki žiemos ir tampa maistu paukščiams.

Augalas geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje ir pakelia tiek saulę, tiek pavėsį. Jis labai atsparus ir tinka pavieniams sodinimams, gyvatvorėms bei vėjo užtvaroms, net ir atviresnėse vietose.

Nyžemė kraujo slyva (Prunus x cistena) yra lėtai augantis krūmas, paprastai užaugantis apie 2 metrus aukščio ir pločio. Ji turi tankią, stačią augimo formą, todėl tinka tiek kaip soliteras, tiek grupėse gėlynuose.

Lapai yra tamsiai purpuriniai iki bronzinės spalvos ir suteikia ryškų kontrastą sode viso augimo sezono metu. Gegužę krūmas žydi švelniai rožinėmis gėlėmis, kurios vėliau tampa baltos, suteikdamos šviesų ir elegantišką įspūdį.

Augalas geriausiai auga pilnoje saulėje arba pusiau pavėsyje ir mėgsta derlingą, gerai drenuotą dirvą. Jis visiškai atsparus šalčiui Vokietijos klimato sąlygomis ir reikalauja minimalios priežiūros.

Nyžemė kraujo slyva dažnai naudojama kaip kontrastinis augalas daugiamečių ir krūmų gėlynuose, kur jos tamsūs lapai pabrėžia aplinkinių augalų spalvas.

Nyžalioji gluosnė (Salix helvetica) yra kompaktiškas dekoratyvinis krūmas su maža, apvalia ir plačiai išsiskleidusia laja. Ji yra skiepijama ant kamieno, pasiekus galutinį aukštį, todėl sodinime įgauna būdingą išvaizdą.

Jauni lapai ir ūgliai yra balti, suteikiantys augalui sidabriškai pilką blizgesį sezono pradžioje. Vėliau lapai įgauna pilkai žalią atspalvį, sukurdami ramią kontrastą aplinkai.

Augalas geriausiai auga pilnoje saulėje arba lengvame pavėsyje ir mėgsta drėgną, bet gerai drenuotą dirvą. Jis netoleruoja ilgalaikės sausros, tačiau yra visiškai atsparus Danijos klimato sąlygomis.

Nyžalioji gluosnė ypač tinka kaip žemės danga soduose ir parkuose, kur gali sudaryti žemą, tankų augalų kilimą. Taip pat gali būti naudojama kaip dekoratyvinis soliterinis augalas mažesnėse lysvėse ar vazonuose.