Venkite platinti invazines rūšis iš augintinių į gamtą
Venkite platinti invazines rūšis iš augintinių į gamtą
Daugelis lietuvių laiko naminius gyvūnus, kilusius iš tolimų pasaulio vietų – akvariumų žuvis, vėžlius, egzotinius paukščius, roplius ar dekoratyvinius augalus. Jie suteikia džiaugsmo namuose, tačiau gali tapti rimta grėsme, jei patenka į laukinę gamtą. Invazinės rūšys gali išstumti vietinius gyvūnus ir augalus, platinti ligas bei keisti ekosistemas. Todėl svarbu būti atsakingam augintinio šeimininkui ir pasirūpinti, kad nei gyvūnai, nei augalai nepatektų į gamtą.
Kodėl tai problema?
Kai rūšis, kuri natūraliai neaptinkama Lietuvoje, patenka į gamtą, ji gali greitai išplisti ir sukelti pusiausvyros sutrikimus. Kai kurios rūšys neturi natūralių priešų, todėl jų populiacija sparčiai auga, o vietinės rūšys nukenčia. Pavyzdžiui, raudonausis vėžlys (Trachemys scripta elegans), anksčiau dažnai laikytas kaip augintinis, dabar aptinkamas Lietuvos vandens telkiniuose. Šie vėžliai konkuruoja su vietiniais baliniais vėžliais ir kelia grėsmę jų išlikimui.
Panašių problemų sukelia ir akvariumų augalai bei žuvys. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, elodėja ar auksinės žuvelės, gali išgyventi mūsų klimato sąlygomis ir pakeisti vandens ekosistemą. Net maži akvariumo augalų ar gyvūnų likučiai, patekę į gamtą, gali pradėti plisti.
Ką sako įstatymai?
Pagal Lietuvos Respublikos invazinių rūšių kontrolės įstatymą draudžiama į gamtą išleisti gyvūnus ar augalus, kurie nėra vietinės rūšys. Taip pat draudžiama laikyti, dauginti ar prekiauti rūšimis, įtrauktomis į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą. Pažeidėjams gali būti taikomos baudos, o svarbiausia – tokie veiksmai gali padaryti ilgalaikę žalą gamtai.
Jei nesate tikri, ar jūsų augintinis ar augalas gali būti laikomas invazine rūšimi, pasitikrinkite Aplinkos apsaugos agentūros ar Aplinkos ministerijos svetainėse, kur pateikiami atnaujinti sąrašai ir rekomendacijos.
Ką daryti, jei nebegalite laikyti augintinio?
Kartais nutinka, kad augintinio nebegalima prižiūrėti – jis perauga, reikalauja daugiau priežiūros ar keičiasi gyvenimo aplinkybės. Tačiau paleisti jį į gamtą – niekada nėra tinkamas sprendimas.
Štai keli atsakingi pasirinkimai:
- Kreipkitės į gyvūnų prieglaudą ar organizaciją, kuri gali padėti surasti naujus namus jūsų augintiniui.
- Pasitarkite su parduotuve ar veisėju, iš kur įsigijote gyvūną – kai kurie priima gyvūnus atgal arba padeda rasti naujus šeimininkus.
- Ieškokite atsakingų gyvūnų mylėtojų bendruomenėse internete, kur patyrę augintojai gali perimti gyvūną.
- Jei gyvūnas serga ar jo neįmanoma perkelti, pasitarkite su veterinaru dėl humaniško sprendimo.
Svarbiausia – neleiskite, kad gyvūnas atsidurtų gamtoje, kur jis gali kentėti arba pakenkti vietinėms rūšims.
Atsargiai su akvariumo vandeniu ir augalais
Net ir nedidelis kiekis akvariumo vandens gali turėti sraigių, kiaušinėlių ar augalų fragmentų, galinčių išgyventi gamtoje. Todėl keisdami vandenį išpilkite jį į kanalizaciją, o ne į sodą, upelį ar lietaus surinkimo šulinį. Augalų likučius ir gruntą išmeskite į mišrias atliekas, o ne į kompostą, nes jie gali įsišaknyti ir plisti.
Mąstykite iš anksto
Prieš įsigydami augintinį, pagalvokite apie ateitį: kiek jis užaugs, kiek gyvens, kokių sąlygų reikės? Daugelis problemų kyla, kai žmonės neįvertina gyvūno poreikių.
- Išsiaiškinkite rūšies ypatumus prieš pirkdami.
- Pirkite tik iš legalių, atsakingų prekybininkų.
- Venkite rūšių, esančių invazinių ar potencialiai pavojingų sąrašuose.
Atsakingas pasirinkimas padeda apsaugoti ir jūsų augintinį, ir Lietuvos gamtą.
Læs også:
Bendra atsakomybė už gamtą
Gyvūno laikymas – tai ne tik rūpestis juo, bet ir pagarba aplinkai, kurioje gyvename. Kiekvieną kartą, kai neleidžiame svetimai rūšiai patekti į gamtą, mes saugome Lietuvos ekosistemas ir vietines rūšis. Užtenka šiek tiek atsakomybės – ir skirtumas gamtai bus didžiulis.
Læs også:
